Naujiena

Pavasarį tvarkydami kiemus, sodus ir daržus, gyventojai dažnai susiduria su ta pačia dilema – kur dėti medžių lapus, genėtų krūmų šakas ar daržo derliaus likučius. Nors dalis šių atliekų vis dar keliauja į bendrus konteinerius, specialistai primena: žaliosios atliekos nėra šiukšlės. Tinkamai tvarkomos jos gali tapti vertingu kompostu – natūralia trąša sodui ar daržui.

Tūkstančiai tonų žaliųjų atliekų, susikaupusių po miestų želdynų tvarkymo ir to, ką gyventojai atveža iš savo kiemų, regioniniuose atliekų tvarkymo centruose per kelis mėnesius atgimsta – virsta itin kokybišku kompostu, kuris grąžinamas dirvai kaip vertinga ir gyvybinga medžiaga. Dalį paruošto komposto savo reikmės įsigyja patys gyventojai, dalis panaudojama visuomeninėms reikmėms puoselėjat bendruomenines teritorijas, parkus ar gėlynus.

Pavyzdžiui, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) pasiūlius žaliųjų atliekų aikštelėse pagaminto komposto pasiimti nemokamai, pasiūlymu pasinaudoję Kretingos rajone esančio japoniško sodo šeimininkai pavasariniams darbams išsivežė apie 300 tonų derlingo juodžemio. Natūralus juodžemis buvo panaudotas 16 hektarų sodo teritorijos tvarkymui, augalų persodinimui, apželdinimui ir kitiems pavasariniams darbams.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Aplinkosauginės prevencijos padalinio viešųjų ryšių specialistas Vaidas Jankauskas sako, kad kompostavimas – tai ir vienas paprasčiausių būdų sumažinti atliekų kiekį namų ūkyje. „Biologinės atliekos sudaro nemažą dalį visų buitinių atliekų. Jei jas kompostuojame, ne tik gauname natūralią trąšą, kuri praturtina dirvožemį, bet ir sumažiname atliekų kiekį konteineriuose“, – sako V. Jankauskas.

Į kompostą gali keliauti ne tik žolė

Daugelis kompostavimą sieja tik su nupjauta žole ar nukritusiais lapais, tačiau iš tiesų kompostuoti galima gerokai daugiau biologinių atliekų. „Veikiausiai ne vienas esame pastebėję rudenį mieste didmaišius su medžių lapais – būtent tokios atliekos yra pristatomos kompostui“, – sako komunikacijos specialistas.

Taigi kas yra žaliosios atliekos?

Tai įvairios sode, darže ar kieme susidarančios augalinės kilmės atliekos:

• daržo derliaus likučiai – vaisių krituoliai, peraugusios daržovės;
• gėlės ir kiti augalai, jų dalys;
• nukritę medžių lapai;
• nupjauta žolė;
• krūmų ir medžių šakos bei žievė;
• gyvatvorių kirpimo atliekos;
• piktžolės;
• pjuvenos;
• kankorėžiai, gilės, kaštonai; spygliai;
• natūralios kalėdinės eglutės.

Įvairias virtuvėje susidarančias atliekas patariama rūšiuoti į maisto atliekų konteinerį, tačiau įvairūs vaisių ir daržovių likučiai, riešutai ir jų kevalai, arbatžolės ar kavos tirščiai, taip pat skintos gėlės ar kambariniai augalai be vazonų taip pat gali būti namų reikmėms ruošiamo komposto dalis.

Taip pat kompostui tinka ir kai kurios kitos biologinės atliekos:

• ūkinių gyvūnų mėšlas, pavyzdžiui, vištų ar triušių;
• seni šiaudai, šienas ar velėna;
• kartonas.

V. Jankauskas atkreipia dėmesį – nors kartonas yra tinkamas kompostavimui, iš kartono pagamintas pakuotes, pavyzdžiui, kiaušinių dėžutes, vis dėlto reikėtų rūšiuoti į popieriui skirtą konteinerį. Tiesa, jas galima sumaniai pakartotinai panaudoti, pavyzdžiui, augalų daiginimui.

Šių atliekų komposte geriau nepalikti

Tačiau ne visos biologinės atliekos tinka kompostuoti namų sąlygomis. Kai kurios jų gali skleisti nemalonų kvapą, pritraukti graužikus ar net sukelti sanitarinių problemų. Į kompostą nereikėtų mesti: mėsos, žuvies, kaulų, riebalų ar pieno produktų likučių; termiškai apdoroto ar marinuoto augalinio maisto; ligomis užkrėstų augalų; piktžolių su subrendusiomis sėklomis; šunų ir kačių ekskrementų; kritusių gyvūnų; fekalijų ar nuotekų dumblo; sauskelnių; laikraščių ir žurnalų.

Pasak V. Jankausko, taip pat labai svarbu, kad komposte nebūtų plastiko, stiklo, tepalų ar kitų pavojingų medžiagų. „Kompostas turi būti švarus. Jei jame bus plastiko ar kitų teršalų, tokios medžiagos vėliau gali patekti į dirvožemį. Kompostas yra gyvas organizmas, su juo reikia elgtis atsakingai – mesti tik tinkamas atliekas, nepamiršti sluoksniuoti“, – sako pašnekovas.

Kompostuoti galima tiek specialiose parduodamose kompostavimo dėžėse, tiek ir pačių pasigamintose konstrukcijose. Svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Remiantis aplinkosauginiais reikalavimais, kompostavimo vieta turėtų būti įrengiama nuošalesnėje sklypo vietoje, ne arčiau kaip du metrai nuo gretimo sklypo ribos. Jei kompostą norima įrengti arčiau, reikalingas kaimyno sutikimas.

Kompostinę rekomenduojama statyti tokioje vietoje, kur ji nebūtų nuolat veikiama tiesioginių saulės spindulių.

Atliekos, kurios gali sugrįžti į dirvą

Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad biologinių atliekų kompostavimas – viena paprasčiausių žiedinės ekonomikos formų, kurią gali įgyvendinti kiekvienas gyventojas. „Žaliosios atliekos gali tapti vertingu ištekliumi. Užuot jas išmetus, galima sugrąžinti į dirvožemį ir taip prisidėti prie tvaresnio atliekų tvarkymo“, – sako V. Jankauskas. Privačių namų gyventojai dalį žaliųjų atliekų – pavyzdžiui, daržovių ar vaisių luobeles, kavos tirščius – gali dėti į maisto atliekų konteinerius, kuriuos atliekų vežėjai reguliariai išveža. Tačiau dar geresnis sprendimas – kompostuoti jas savo kieme ir panaudoti kompostą dirvožemiui gerinti: uogų lysvėms, daržui ar vazoninėms gėlėms.

Pasak specialisto, kompostavimas gali tapti ir puikia edukacine veikla vaikams. „Kompostavimas su vaikais gali vykti net kaip žaidimas ar eksperimentas. Drauge vaikai sužino, kokias atliekas galima kompostuoti, mokosi jas sluoksniuoti, sužino, kad reikia pridėti šakų ar žemių, kad atliekos kvėpuotų ir nesupūtų. Komposto krūvoje verda tikras gyvenimas, kurį vaikai gali stebėti: čia gausu sliekų, musių, įvairių vabaliukų ir kitų smulkių gyvių. Tai puiki proga ne tik mokytis rūšiuoti, bet ir iš arčiau pažinti gamtos procesus. Realiai pamatai, kad panaudojęs pomidoro likučius kompostui, vėliau gali užauginti dar skanesnį ir didesnį pomidorą“, – sako V. Jankauskas.

Kodėl žaliosios atliekos neturėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerius

Vis dėlto realybėje nemaža dalis biologinių atliekų vis dar patenka į mišrių atliekų konteinerius. Bananų žievės, bulvių lupenos ar kiti maisto likučiai dažnai išmetami kartu su kitomis šiukšlėmis, manydami, kad viskas galiausiai bus sudeginta ar kitaip sutvarkyta. Pavyzdžiui, 2025 metais maisto atliekos sudarė 17,36 proc. visų Alytaus regiono mišrių atliekų. Iš viso buvo surinkta 23 048,32 tonos mišrių atliekų, o maisto atliekų jose buvo 3517,26 tonos. Pasak V. Jankausko, tokiu būdu prarandame labai daug vertingos žaliavos, iš kurios būtų galima pagaminti kompostą, išgauti dujas ar energiją. Iš esmės patys išmetame tai, kas dar galėtų pasitarnauti. Be to, netinkamai tvarkomos atliekos ilgainiui gali atsisukti prieš pačius gyventojus.

„Išmestos žaliosios atliekos, kurios galėjo būti panaudotos, sugrįžta mums didesne mokesčių našta ir brangesniu atliekų tvarkymo aptarnavimu. Ignoruodami atliekų rūšiavimą, neprisidedame nei prie alternatyvių energijos šaltinių kūrimo, nei prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. O jei neturime sąlygų kompostuoti, žaliąsias atliekas galime pristatyti į tokių atliekų kompostavimo aikšteles“, – primena Alytaus RATC atstovas V. Jankauskas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/atlieku-kultura/ruosdamiesi-velykoms-neismeskite-kartoniniu-kiausiniu-deklu-nustebsite-kam-jie-pravers-120224589
te-kartoniniu-kiausiniu-deklu-nustebsite-kam-jie-pravers-120224589