Naujiena

Rūšiuoti verta ne tik dėl aplinkos, bet ir taupant savo pačių pinigus – tai žino daugelis gyventojų. Tačiau statybų sektoriuje ši logika, regis, vis dar neveikia. Nors išrūšiuotų atliekų priėmimas yra nemokamas arba kainuoja bent kelis kartus mažiau nei mišrių, praktikoje dažnai pasirenkamas priešingas kelias. Kodėl taip yra ir kur dingsta statybinės atliekos?

Prie statybvietės stovi vienas konteineris, o turėtų būti bent keli

Tikriausiai kiekvienas didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse yra matęs specialius statybinėms atliekoms skirtus konteinerius – į juos turėtų keliauti išrūšiuotos betono ir plytų nuolaužos, mediena, gipso kartonas, pakuotės, plėvelės ir kitos statybinės atliekos. Problema ta, kad prie statybviečių neretai pastatomas vos vienas konteineris, todėl statybininkai viską, net ir pavojingas atliekas, sumeta į vieną krūvą.

Anot Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus Tomo Danisevičiaus, gyventojų išrūšiuotos atliekos yra perdirbamos arba panaudojamos energijai gauti, tačiau komercinės ir gamybinės atliekos, kurių didelė dalis nėra rūšiuojama, vis dar keliauja į Klaipėdos regioninį sąvartyną. Pasak pašnekovo, būtent jos šiandien augina sąvartyno kalną.

„Akivaizdu, kad statybinių atliekų rūšiavimo problema savaime neišsispręs, todėl jau dabar ruošiamės papildomiems sprendimams. Šalia sąvartyno įsirengsime specialią aikštelę, kurioje atliekos bus atrenkamos, smulkinamos ir perduodamos perdirbimui. Turime gerų pavyzdžių, rodančių, kad tai tikrai įmanoma. Vis dėlto sistema veiktų gerokai efektyviau ir pareikalautų mažiau papildomų resursų, jei statybų sektorius daugiau atliekų išrūšiuotų dar pačiose statybvietėse“, – sako T. Danisevičius.

Rūšiuoti kainuoja pigiau

Pasak pašnekovo, galimybės legaliai atsikratyti statybinėmis atliekomis gyventojams yra sudarytos visose savivaldybėse. Tam tikrą jų kiekį galima nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles – pavyzdžiui, Klaipėdos mieste vienas gyventojas gali nemokamai priduoti iki 500 kilogramų statybinių atliekų.

Visgi daugiausia statybinių griovimo atliekų susidaro ne iš smulkių butų remontų, o iš statybų įmonių. Priimant šias statybos atliekas rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų priėmimo tarifai skiriasi. „Mišrių statybinių atliekų priėmimas Klaipėdos regione kainuoja 126 eurus už toną, o atliekas atvežant iš kitų regionų – 150 eurų už toną. Išrūšiuotų atliekų priėmimo kaina yra gerokai mažesnė – vos 15 eurų už toną. Mes kaip sistemos administratoriai siekiame skatinti rūšiavimą, todėl kainodara natūraliai orientuota į tai, kad rūšiuoti būtų finansiškai naudingiau nei viską mesti į vieną krūvą“, – sako T. Danisevičius.

Statybinės atliekos keliauja į gamtą

Anot pašnekovo, daliai žmonių atliekų tvarkymo kainos vis dar atrodo didelės, tačiau nemažą jų dalį sudaro ne pats atliekų priėmimas. Už kiekvieną sąvartyne pašalintą toną mokamas daugiau nei 70 eurų siekiantis taršos mokestis. Papildomai kainuoja sąvartyno priežiūra, technika, infrastruktūra, darbuotojų išlaikymas.

„Valstybės tikslas aiškus – kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Todėl taršos mokestis nuosekliai didinamas. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema – dalis žmonių, nenorėdami mokėti už atliekų tvarkymą, pasirenka nelegalų jų atsikratymo būdą“, – teigia T. Danisevičius. Pavyzdžiui, statybinės atliekos neretai sumetamos į atokesnėse miesto aikštelėse įrengtus mišrių atliekų konteinerius. Taip užteršiamos atliekos, kurios galėtų būti perdirbtos. Be to, kyla ir kitų problemų – dėl svorio maišai įplyšta, o jų keitimas ir kainuoja, ir užtrunka laiko. Jei statybinės atliekos sumetamos į stumdomus konteinerius, neretai nulūžta jų ratai. Toks elgesys sukelia nepatogumų ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir patiems gyventojams, todėl ir jie raginami būti dėmesingi, pranešti apie pastebėtus pažeidėjus.

Akivaizdu, kad nėra išspręsta ir statybinių atliekų atsikratymo gamtoje problema. Kasmet visoje Lietuvoje nustatomi tūkstančiai užterštų teritorijų.

„Pakanka pasižiūrėti į skelbimus internete – kai kurie statybinių atliekų išvežimo paslaugų teikėjai siūlo tokias mažas kainas, kad natūraliai kyla klausimas, kur tos atliekos galiausiai atsiduria. Mieste mes galime pasistatyti kameras, stebėti, gaudyti pažeidėjus. Tačiau prie kiekvieno miškelio kamerų ir aplinkosaugininkų nepastatysime Tad viskas iš esmės atsiremia į sąmoningumą – ne tik teršėjų, bet ir gyventojų, kurie reaguoja į teršėjų veiksmus“, – sako T. Danisevičius. Pašnekovas ragina nesusivilioti mažesne atliekų išvežimo paslaugos kaina ir įsitikinti, ar pasirinktas atliekų vežėjas veikia legaliai bei turi teisę teikti atliekų išvežimo paslaugas. Atliekas vežančios ir surenkančios įmonės privalo būti registruotos Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR). Įmonių duomenis galima pasitikrinti interneto svetainėje GPAIS ATVR viešoji paieška.

Pasirinkus nelegalų vežėją rizikuojama ne tik pinigais, bet ir teisine atsakomybe.

Tekstą inicijavo VAATC. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/atlieku-kultura/pastebejote-toki-konteineri-salia-statybu-nesunku-nuspeti-kur-atsidurs-sios-atliekos-12024724