Naujiena
- Titulinis
- Naujienos
Pajūrio atliekų tvarkytojai maisto atliekų konteineriuose randa ir... sėdmaišių
Susiruošėte į pajūrį? Esate nusiteikę atsipalaiduoti ir mėgautis paplūdimio malonumais, užkandžiais, gėrimais, aktyviu poilsiu gamtoje? Visgi, net ir ilsintis būtina nepamiršti, kad tinkamas atliekų tvarkymas – tai ne tik prievolė, bet ir pagarba vietai, kurioje leidžiame laiką. O Lietuvos pajūris šiemet poilsiautojus pasitinka rūšiavimo naujove - maisto atliekoms skirtais konteineriais.
Kaip pasakoja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) projektų vadovas Arūnas Liubinavičius, Vakarų Lietuvos regione jau 6 savivaldybės rūšiuoja maisto atliekas ir tarp jų populiariausi Lietuvos kurortai.
„Kai žmogus atvažiuos į Palangą ar į Neringą, Klaipėdą jis čia jau ras visą maisto atliekų konteinerių infrastruktūrą. Nuo Šventosios iki Nidos – visur įrengti maisto atliekų konteineriai. Jie stovi šalia kitų rūšiavimo konteinerių, bendrose erdvėse, individualių namų valdose ir automobilių aikštelėse prie poilsio zonų ir paplūdimių. Belieka tik naudotis“, – sako A. Liubinavičius.
Pasak jo, visuose Lietuvos pajūrio kurortuose galioja vieninga maisto rūšiavimo tvarka, tik konteineriai gali skirtis.
„Ruda spalva signalizuoja, kad konteineris skirtas maisto atliekoms. Palangoje tai rudas lipdukas ant požeminio konteinerio, Klaipėdoje gali būti ir rudas stumdomas konteineris, ir požeminis konteineris rudu dangčiu. O štai Neringa šiemet poilsiautojus pasitiks specialiai pažymėtais ir iš tolo lengvai atpažįstamais konteineriais maisto atliekoms“, - pasakojo pašnekovas.
Spalvingas lipdukas su obuolio paveikslu ant konteinerio rudu dangčiu Neringos miesteliuose atsirado neatsitiktinai.
„Pernai Nidos maisto konteineriuose radome visokio šlamšto: sėdmaišį, statybinių atliekų, tekstilės. Maisto atliekų rūšiavimo konteineris yra labai panašus į įprastą mišrių atliekų konteinerį, skiriasi tik lipdukas. Kad Neringos svečiams būtų lengviau atskirti, kuris konteineris skirtas maisto atliekoms, raudonas obuolys švies kaip šviesoforas ir kvies į jį išmesti maisto likučius“, - vylėsi pašnekovas.
Maišelio spalva - nesvarbi
Atostogaujant prie jūros, įprasta atsinešti sumuštinių, vaisių ar kitų greitai gendančių produktų. Todėl pravartu žinoti, kas priskiriama maisto atliekoms:
- Vaisių ir daržovių liekanos;
- Duonos ir kepinių likučiai;
- Mėsos, žuvies, jūrų gėrybių likučiai;
- Arbatos ir kavos tirščiai (be maišelių);
- Kiaušinių lukštai, riešutų kevalai.
Maisto atliekas Lietuvos kurortuose dera išmesti taip pat, kaip ir komunalines atliekas: į virtuvėse turimas talpas įsiklojame plastikinį maišelį, kurį prikaupus maisto likučių tvirtai užrišame ir išmetame į konteinerį rudu dangčiu.
„Vilniečiai net ieško oranžinių maišelių, nori tvarkingai išmesti maistą, kaip įprasta sostinėje. Tačiau pajūryje tokių maišelių nėra, todėl maisto atliekas galima išmesti sudėtas į bet kokios spalvos plastikinį maišelį, kad ir likusį nuo pirkinių“, – aiškino KRATC atstovas.
Popieriniai maišeliai ar palaidų maisto atliekų metimas yra nepageidautinas dėl elementarios higienos: po konteinerį pasklidusios atliekos jį užterštų ir nemalonūs kvapai būtų daug intensyvesni.
Paplūdimių šiukšliadėžės – nepageidaujamas blogis
„Paplūdimių šiukšliadėžės – tai didžiulis iššūkis atliekų tvarkytojams. Į jas žmonės meta viską, jos greitai persipildo, skleidžia nemalonų kvapą, pradeda traukti įvairius vabzdžius. Kai kur jos net be dangčių, tad paukščiai ir vėjas šiukšles išnešioja po paplūdimį, nubloškia į jūrą“, – sako KRATC atstovas.
Jis priminė vieną akciją praėjusių metų ankstyvą pavasarį, kuomet entuziastai žygiavo pajūriu ir rinko tai, ką paliko kiti.
„Turėjom tokią gražią iniciatyvą – žmonės ėjo nuo Smiltynės iki Juodkrantės ir į maišus dėjo rastas atliekas. Vieni rinko plastiką, kiti – butelius, treti – nuorūkas. Kai kas Juodkrantę pasiekė abiejose rankose nešamais pilnais maišais šiukšlių. Ir tai ne po sezono ar jo metu, o dar gerokai prieš jį“, – situacijos rimtumą akcentuoja pašnekovas.
Paklaustas, ką patartų ir kaip paragintų poilsiautojus, planuojančius išvyką į pajūrį, tinkamai rūšiuoti atliekas, A. Liubinavičius sako, kad viskas prasideda nuo asmeninio sąmoningumo.
„Ką į gamtą atsinešei – viską, kas liko, parsinešk atgal į savo kiemą ir atsakingai sutvarkyk. Pavyzdžiui, populiariausiuose Girulių, Melnragės paplūdimių mašinų parkavimo aikštelėse yra konteineriai visų atliekų rūšiavimui, taip pat ir maisto atliekoms. Tik nuo mūsų priklauso, ar mūsų pajūris bus švarus. Juk visa infrastruktūra mūsų pajūrio kurortuose sukurta, telieka tik išmokti ja naudotis“, – sako A. Liubinavičius.
Tad kitąkart važiuodami prie jūros, nepamirškite – pailsėję gamtoje, palikite ją tokią, kokią norėtume rasti rytoj.
Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?
- Planuokite: atsineškite maišelius maisto atliekoms. Tiks bet koks plastikinis.
- Išsineškite: jei konteineris perpildytas – atliekas parsineškite ir išmeskite tinkamoje vietoje.
- Rūšiuokite: sekite ženklinimą – maisto atliekų konteineriai turi specialių žymėjimą.
- Švieskitės: dalinkitės informacija su draugais, vaikais, kaimynais.
- Gerbkite gamtą: pajūris – mūsų visų turtas.
Įsigaliojus reikalavimui, atliekų surenkama ženkliai daugiau
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2024 m., kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai tai daryti dar buvo neprivaloma (2023 m. buvo surinkta maždaug 3,5 tūkst. tonų maisto ir virtuvės atliekų).
Kiekviena savivaldybė pati nustato savo gyventojams maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo ir surinkimo tvarką. Daugelyje miestų šios atliekos metamos į atskirus maisto atliekų konteinerius arba į biologinių atliekų konteinerius, skirtus kartu ir žaliosioms atliekoms: žolei, lapams, sodo ir daržo atliekoms. Tačiau kai kur į specialius maišelius sudėtos maisto ir virtuvės atliekos išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir po to atskiriamos.
Liubinavičius atkreipia dėmesį, kad gyventojai turi remtis savo regione teikiama informacija, kadangi skirtinguose regionuose ar savivaldybėse atliekų rūšiavimo ir surinkimo būdai gali skirtis.