Naujiena

Kas gamtoje suyra greičiau: automobilio padanga ar sintetinė užuolaida? Mokslininkai teigia, kad padanga natūraliomis gamtinėmis sąlygomis sudyla į dulkes per 200 metų. Tekstilė, panašiai kaip ir plastikas, gamtoje yra lėtai, o kai kurios audinių rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai, ir visai nesuyra. Tad tekstilės surinkimo ir perdirbimo problema ne ką mažesnė, nei kitų plastiko ar pavojingų buities atliekų.

Kasmet išmetame tiek tekstilės gaminių, kad juos perdirbus drąsiai galėtume aprengti visus Lietuvos gyventojus ir dar liktų. Deja, didžioji dalis perdirbimui puikiai tinkančių tekstilės žaliavų nukeliauja į bendrųjų atliekų konteinerius, o tuomet yra sudeginamos arba visam laikui palaidojamos sąvartynuose.

Skaičiuojama, kad per 2024 m. Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Iš šio kiekio net apie 40 tūkst. tonų su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Didžioji dalis – maždaug 36 tūkst. tonų – toliau keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi dalis, kaip netinkama deginimui – į sąvartynus.

Atsainumas – pagrindinė vangaus atliekų rūšiavimo priežastis

Galima vardinti skirtingas priežastis, kodėl gyventojai vangiai rūšiuoja tekstilės atliekas, tačiau dauguma jų susiveda į nemalonią tiesą – paprasčiausią atsainumą.

„Iš tiesų gaila, nes tinkamai išrūšiavus didesnė dalis tekstilės gaminių atliekų iškeliauja pakartotiniam naudojimui. Jas taip pat galima perdirbti ir grąžinti atgal į naudojimą naujų drabužių ar kitų tekstilės gaminių pavidalu“, – sako V. Jankauskas.