Naujiena

Nacionalinės tvarkymosi akcijos „Mes Darom“ organizatoriai skaičiuoja šių metų rezultatus – balandžio 25 d. visoje Lietuvoje vykusios iniciatyvos metu iš gamtos surinkta daugiau nei 70 tonų atliekų. Nors didžiausiais atliekų kiekiais išsiskyrė Vilniaus ir Kauno lokacijos, gyventojų aktyvumas fiksuotas visoje šalyje: platformoje „Darom kartu su SDG“ balandžio 20–26 d. užregistruota per 115 savarankiškų tvarkymosi projektų.

Vilniaus „Ozo“ ir Kauno Šančių („P.A.R.A.K.A.S.“) lokacijos šiemet tapo pagrindiniais akcijos traukos centrais. Kadangi būtent čia susibūrė daugiausia dalyvių, šiose dviejose vietose buvo surinkta daugiau nei pusė visų iniciatyvos metu sutvarkytų atliekų. Nors kitose vietovėse atliekų kiekiai buvo kiek mažesni, gyventojų įsitraukimas ten ne ką mažiau reikšmingas.

Organizatoriai neabejoja, kad įvertinus visą balandžio 20–26 d. vykusių iniciatyvų savaitę, bendras iš gamtos surinktų atliekų kiekis yra kur kas didesnis, nes dalis bendruomenių bei organizacijų aplinką tvarkė savarankiškai, neregistruodamos savo veiklos platformoje.

„Daugiau nei 70 tonų atliekų per vieną dieną – labai stiprus skaičius. Jis rodo, kiek daug gali padaryti susitelkę žmonės, bet kartu primena, kad gamtoje vis dar randame milžiniškus kiekius neatsakingai paliktų šiukšlių. Kiekviena surinkta padanga, sena buitinė technika ar statybinių atliekų krūva reiškia, kad konkreti vieta tapo švaresnė ir saugesnė“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Baltuška.

Akcijos metu dalyviai rinko ne tik smulkias šiukšles, bet ir stambiąsias atliekas: senas padangas, automobilių detales, baldų dalis. Kai kuriose vietose savanoriams teko ištraukti ir prekybos centrų vežimėlius, dujokaukes bei kitus netikėtus daiktus, kurie gamtoje atsidurti neturėjo jokiomis aplinkybėmis.

Organizatoriai skaičiuoja, kad visoje Lietuvoje surinkta apie 500 gamtoje išmestų padangų. Tai vis dar viena iš pasitaikančių miškuose nelegaliai utilizuotų atliekų.

Savarankiškų iniciatyvų banga visoje Lietuvoje

Vilniaus mieste tvarkymosi akcijos buvo organizuojamos kartu su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“. Sostinėje dalyviai startavo net iš 9 skirtingų taškų ir sutvarkė labiausiai užterštas zonas mieste.

„Vilnius vis labiau atpažįstamas kaip bendruomeniškas ir savo aplinka besirūpinantis miestas. Tai matome tiek tvarkymosi akcijų, tiek sodinimo talkų metu. Ypač džiaugiamės, kad vilniečiai neapsiribojo vien pagrindinėmis iniciatyvų vietomis – jie aktyviai būrėsi ir tvarkėsi savo kiemuose, rajonuose bei kasdienėse miesto erdvėse“, – komentavo „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ projekto vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė.

Nors daugiausia dėmesio sulaukė didžiosios akcijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, itin svarbus buvo savarankiškai organizuotų akcijų vaidmuo. Prie daugiau kaip 100 platformoje registruotų iniciatyvų jungėsi bendruomenės, mokyklos, įmonės ir šeimos.

„Nacionalinė tvarkymosi rinktinė šiemet parodė tikrą jėgą. Didžiosios akcijos subūrė tūkstančius dalyvių, o „Darom kartu su SDG“ platformoje registruotos iniciatyvos visoje Lietuvoje parodė, kad žmonės nori veikti savo aplinkoje. Švaresnė Lietuva prasideda ne tik nuo didelių renginių, bet ir nuo kiekvienos bendruomenės sprendimo imtis veiksmų“, – apibendrina E. Baltuška.

Rūšiavimo svarba: tvarkymasis nesibaigia surinkimu

Šiemet nacionalinėje akcijoje nuskambėjęs šūkis „Darom iki galo“ kviečia atkreipti dėmesį į surenkamų atliekų perdirbimo galimybę. Rūšiavimo draugais tapusi gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ akcentuoja, kad gamtoje vis dar randama daug įvairaus medžiagiškumo pakuočių, kurias galima sėkmingai perdirbti. Tinkamai jas surinkę ir išrūšiavę atliekas galime paversti žaliava.

„Siekiame ugdyti ne tik rūšiavimo žinias ir įpročius, bet ir kritinį mąstymą. Viską galime daryti iki galo: įsigijame – suvartojame – išrūšiuojame ir taip ne kuriame atliekas, o grąžiname medžiagas atgal į apyvartą. Pakuotės gali tapti vertinga žaliava, jei tik atsiduria tinkamoje vietoje – rūšiavimo konteineriuose, o miškai, parkai ir pakelės tikrai nėra vieta tam, kas gali būti perdirbta“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros vadovė Kotryna Ž. Šiaučiulė.