Naujiena

Rudenį Lietuvoje atsiranda savotiška valiuta – obuoliai, cukinijos, aguročiai ir kitos daržo gėrybės. Maišelis obuolių keliauja kolegai, cukinija – kaimynei, agurotis – giminaičiams, kol galiausiai gėrybių niekas net iš mandagumo nebenori priimti. O sode obuoliai vis dar byra, darže tebeguli moliūgai, ir kyla dilema – ką daryti su tuo, ko patys nebesuvalgysime ir kitiems nebeįsiūlysime?

Deja, dalies rudens gėrybių kelionė baigiasi mišriųjų atliekų konteineriuose. Žaliosios atliekos, kurias būtų galima kompostuoti, ima pūti, išskiria skysčius ir skleidžia nemalonų kvapą. Todėl rudenį padaugėja ir gyventojų skundų dėl iš konteinerių sklindančios smarvės, nors atliekos iš jų išvežamos tokiu pat dažnumu kaip ir įprastai.

Greitai pūvančios virtuvėje, darže ar sode susidarančios atliekos, patekusios į mišrių atliekų konteinerį, ne tik skleidžia smarvę, bet ir užpildo konteinerius, sudaro palankesnes sąlygas parazitams veistis, o taip pat gali užteršti šalia esančias perdirbimui tinkamas medžiagas. O juk tinkamai tvarkomos šios atliekos gali tapti vertingu ištekliumi – jas kompostuojant gaunama natūrali trąša, kuri vėliau gali sugrįžti į dirvožemį.

Kur dėti kibirą supuvusių obuolių?

Ką daryti, kai po vaismedžiais guli keli kibirai krituolių, o po savaitgalio darbų kieme lieka krūva lapų ir šakų, turintieji savo sklypus neabejotinai žino: paprasčiausias būdas sutvarkyti susidarančias žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Žinoma, būna metų, kai net kompostinė kapituliuoja prieš sodo dosnumą. O gyvenantiems daugiabučiuose jos apskritai nėra kur pastatyti. Tokiais atvejais žaliąsias atliekas galima pristatyti į specialiai tam skirtas žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurios įrengtos visuose Lietuvos regionuose. Šiose aikštelėse žaliosios atliekos virsta kompostu. Arčiausiai jūsų namų esančią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę rasite atliekų aikštelių žemėlapyje.

Tam, kad susidarytų kokybiškas kompostas, regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomose žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse vyksta nuolat prižiūrimas procesas. Iš atvežtų atliekų formuojami kaupai, kurie yra periodiškai vartomi, atliekos smulkinamos ir sijojamos, o viso proceso metu stebima kaupų temperatūra bei drėgmės kiekis. Galiausiai atliekami laboratoriniai tyrimai, kurių metu tikrinama, ar kompostas atitinka kokybės reikalavimus. Tačiau vien aikštelėse atliekamo darbo kokybiškam kompostui pagaminti nepakanka – ne mažiau svarbu, ką į žaliųjų atliekų srautą atiduoda patys gyventojai. Į aikšteles pristatomos žaliosios atliekos neturėtų būti užterštos plastiku ar chemiškai apdorotu popieriumi, jose neturėtų būti grunto, smėlio, akmenų bei pavojingų atliekų.

Tarp žaliųjų atliekų neturėtų patekti ir gyvūninės kilmės atliekos – mėsa, žuvis, kaulai, riebalai ar pieno produktai. Irdamos jos gali skleisti stiprų nemalonų kvapą, privilioti graužikus bei kitus kenkėjus, todėl tokios atliekos turėtų būti rūšiuojamos atskirai.

Kokybiško komposto gyventojai gali įsigyti pigiau

Didžiąją dalį kokybiško, laboratorijoje patikrinto komposto RATC už patrauklią kainą parduoda regiono gyventojams. Komposto kainos skirtinguose regioniniuose atliekų tvarkymo centruose skiriasi, tad tikslius įkainius galite pasitikrinti internetinėse RATC svetainėse.

Gyventojai kompostą gali panaudoti savo namų ūkiuose: sodo ir daržo augalų tręšimui, šiltnamiams, gėlynams bei kambariniams augalams. Pagamintą kompostą dideliais kiekiais įsigyti arba pagal specialias sąlygas gauti gali ir vietos ūkininkai ar gerbūvio ir apželdinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Kompostas aktyviai naudojamas ir viešųjų erdvių tvarkymui: parkų, skverų, miestų gėlynų įrengimui ir priežiūrai. Taip pat jis skiriamas bendruomeninėms teritorijoms apželdinti, nualintoms viešosioms žemėms atstatyti ar didelių turistinių bei kultūrinių objektų, pavyzdžiui parkų ar sodų, plėtrai.

Kompostuojate patys? Vien sukrauti atliekas į krūvą neužtenka

Turintiems nuosavą kiemą žaliųjų atliekų aikštelės gali nė neprireikti – nemažą dalį sode, darže ir virtuvėje susidarančių augalinės kilmės atliekų galima kompostuoti savo sklype. Tačiau norint, kad atliekų krūva iš tiesų virstų geru kompostu, neužtenka metų metus ją tik pildyti. Viena svarbiausių taisyklių – pasirūpinti žaliųjų atliekų įvairove. Šviežią nupjautą žolę, vaisių ir daržovių likučius patartina maišyti su sausesnėmis medžiagomis – nukritusiais lapais, smulkintomis šakelėmis ar kitomis sausomis augalinėmis atliekomis. Kompostuojamai masei taip pat reikia oro ir drėgmės, todėl ją pravartu retkarčiais permaišyti, o užsitęsus sausrai – patikrinti, ar ji neperdžiūvo.

Tačiau ne viskas, kas užaugo sode, turėtų keliauti į kompostinę. Į ją nerekomenduojama dėti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų, taip pat piktžolių su jau subrendusiomis sėklomis – priešingu atveju kartu su kompostu po sodą ar daržą galima išplatinti ir tai, ko jame visai nenorėtumėte turėti. Subrendęs kompostas būna tamsus, birus, vienalytis, panašus į dirvožemį. Tokį kompostą galima panaudoti darže, gėlynuose, sodinant ar prižiūrint lauko ir naminius augalus.

Tekstas parengtas bendradarbiaujant su VAATC.