Naujiena

„Kodėl turėčiau mokėti, jei ten negyvenu“ – būtent taip reaguoja dalis sodus, sodybas ar kelis butus turinčių gyventojų, gavę sąskaitą už atliekų tvarkymą. Anot specialistų, nesusipratimai dažniausiai kyla dėl to, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą vis dar suvokiama tik kaip mokestis už išvežtas atliekas.

Atliekų tvarkymo sistema veikia panašiu principu kaip ir kita viešoji infrastruktūra – juk nesitikite, kad parkai bus tvarkomi tik tada, kai kažkas nuspręs juose pasivaikščioti, o autobusų stotelės bus pastatytos, kai gyventojams prireiks pasinaudoti viešuoju transportu. Lygiai taip pat ir atliekų tvarkymo sistema negali būti „įjungiama“ tik tada, kai žmogus savaitgaliui atvyksta į sodybą. Pasak Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro (PRATC) atstovo Mindaugo Varno, vietinė rinkliava yra kur kas daugiau nei mokestis už atliekų išvežimą – mokėdami ją gyventojai įgyja teisę naudotis visa savivaldybės užtikrinama atliekų tvarkymo sistema. Vis dėlto daugelis nė neįsivaizduoja, kas iš tiesų sudaro tas išlaidas ir kiek skirtingų procesų už žodžių „atliekų tvarkymas“ slypi.

„Vietinės rinkliavos mokestis padengia visą atliekų tvarkymo sistemos mechanizmą – atliekų išrūšiavimą, perdirbimą, deginimą, sąvartynų priežiūrą ir visas kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Rinkliavos lėšomis finansuojamas ir infrastruktūros palaikymas – įrenginių įsigijimas bei eksploatavimas, galimybė gyventojams naudotis didelių gabaritų bei žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėmis“, – paaiškina M. Varnas.

Atliekų sistema naudojamės visi

M. Varnas paaiškina, kad vietinė rinkliava skaičiuojama kiekvienam nekilnojamojo turto objektui atskirai – nesvarbu, ar tai nuolat gyvenamas būstas, sodyba ar kitas nekilnojamasis turtas. Mokėti rinkliavą turi ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje ar vykdantys joje veiklą.

Kiekvienas centas už vietinę rinkliavą keliauja ne į atliekų tvarkytojų sąskaitą, bet į savivaldybės biudžetą, taigi susimokėję, gyventojai įgyja teisę į paslaugas, kurias užtikrina savivaldybė. Savivaldybės užtikrinamos paslaugos apima ne tik mišrių komunalinių, pakuočių, tekstilės, maisto bei prie konteinerių paliktų atliekų surinkimą ir sutvarkymą pagal nustatytą grafiką. Vietinės rinkliavos mokėtojams suteikiami individualūs atliekų konteineriai, o jiems susidėvėjus ar sugedus – jie nemokamai remontuojami arba keičiami. Tais atvejais, kai dėl sudėtingo privažiavimo individualių konteinerių naudoti nėra galimybės, gyventojai gali naudotis artimiausiomis bendro naudojimo konteinerių aikštelėmis.

Taip pat gyventojams suteikiama teisė nemokamai pristatyti senus baldus, buitinę techniką, padangas, statybos ir griovimo ar pavojingas atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Be to, ne rečiau kaip du kartus per metus organizuojamas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu – atliekų vežėjai šią paslaugą teikia pagal iš anksto paskelbtus grafikus. Vis tik atliekų tvarkymas, anot M. Varno, dažnai suprantamas kaip duotybė, todėl sulaukus sąskaitos ne vienam kyla klausimas – už ką turėtume mokėti? „Gyventojai dažnai net nesusimąsto, kada jau naudojasi atliekų tvarkymo sistema, nes tai yra tapę natūralia kasdienybės dalimi. Pavyzdžiui, pakeliui namo išmesti atliekas į bendro naudojimo konteinerį daugeliui atrodo savaime suprantama, nors už to slypi visa sistema – konteinerių pastatymas, jų priežiūra, plovimas, remontas, atliekų surinkimo logistika, rūšiavimas ir perdirbimas“, – sako pašnekovas.

Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nenorintys mokėti gyventojai neretai pasiremia ir argumentu, esą negyvendami būste nuolatos, atliekų nesukaupia. Tačiau praktika rodo ką kita. Net ir ne nuolatos gyvenami namai įprastai yra prižiūrimi, tad nesvarbu, ar atvykstate tik kelis kartus per metus, savaitgaliais, o gal šiltuoju sezonu – atliekų vis tiek sukaupiate.

Įsivaizduokite, kiek nepatogumų kiltų, jei nuosavoje sodyboje nuspręstumėte susitvarkyti aplinką, pakeisti baldus ar pasidaryti remontą, tačiau pasinaudoti atliekų tvarkymo paslaugomis negalėtumėte. Senus baldus, statybos ir griovimo atliekas, taip pat mišrias ar pakuočių atliekas tektų vežtis kartu su savimi, nes šalimais nebūtų nei atliekų rūšiavimo konteinerių, nei didžiųjų gabaritų ar žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių. Nebūtų teikiama ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu paslauga, kuomet atliekos surenkamos iš tam tikrų taškų ar paimamos nuo valdų iš užsiregistravusių gyventojų.

Todėl atliekų tvarkymo sistema pagal principą „moku tik tada, kai naudojuosi“ praktikoje neveiktų. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą būtent tam ir renkama, kad paslaugomis kiekvienas galėtų pasinaudoti patogiai ir tada, kai prireikia.

Pasinaudojus išimtimis, vietinės rinkliavos dydį galima sumažinti

M. Varnas primena, kad vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. „Kadangi turime apmokėti atliekų tvarkymo sistemos kaštus, kurie patiriami nepriklausomai nuo atliekų kiekio, pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai. O kintamąją dalį moka tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga“, – paaiškina pašnekovas.

Kitaip tariant, jeigu turite butą ir sodybą toje pačioje ar kitoje savivaldybėje, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį turite mokėti už abu nekilnojamojo turto objektus – šie pinigai bus skirti bendram atliekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymui. Kintamosios dalies tam tikrais atvejais galima nemokėti arba mokėti mažiau, jei tam yra priežastis, kurią galite pagrįsti dokumentais. Pavyzdžiui, kai gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte niekas negyvena. Svarbu atminti, kad kiekviena savivaldybė turi savo atliekų tvarkymo taisykles ir sprendžia dėl taikomų lengvatų ar išimčių tvarkos.

Tekstą inicijavo VAATC. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/atlieku-kultura/jusu-sumoketi-eurai-dirba-jums-pasitikrinkite-ar-naudojates-visomis-priklausanciomis-paslaugomis-120250369